- mostas
- 1 mõstas sm. (2)
1. rankos judesys į šalis ar aukštyn žemyn, užsimojimas: Dideliais mostais sukioja ji jį (skalbinį) ant lentos ir plaka kultuve I.Simon. Andrius greitais ir drąsiais mostais ėmė irtis į kitą pusę J.Dov. Albertas prišoko prie lentos, pagriebė kempinę ir keliais energingais mostais nušluostė lentą J.Avyž. | Viršuj jos galvos šiugždančiais sparnų mostais lėkė juodi paukščiai rš.
2. rankos ar galvos judesys, duodant kokį ženklą, norint išreikšti ar paryškinti mintį: Vieno mõsto buvo gana, ir suprato, kad reikia pasitraukti Škn. Šaipės, vaipės ir visokius mostus dirbo Stak. Pirminė kalba buvo mostų kalba rš. Pirmininkaujantis rankos mostu paprašė tylos sp. Ko negalėjo Karpis žodžiais išreikšti, stengėsi mostais V.Krėv. Čia Jokūbas akimis ir nežymiu galvos mostu kryptelėjo į tebevartantį knygas Akelaitį V.Myk-Put.
3. prk. pasielgimas: Taip, jis jaučiasi padaręs gražų mostą, humaniška darbą V.Myk-Put. Tačiau visi, lyg susitarę, atsisakė paimti pinigus, ir toks talkininkų mostas nuteikė Domą giedriau J.Avyž.
◊ víenu mostù iš karto, staiga: Spalio revoliucija vienu mostu apvertė visus santykius, iškėlusi klausimą dėl valdžios perėjimo į darbo klasių rankas (sov.) rš. Vienu mostu tu visko nepadarysi Skd.
Dictionary of the Lithuanian Language.